ti

4 ti (-ti, -ti-) senovinė negimininio įvardžio enklitinė ar proklitinė forma, turinti naudininko ir galininko reikšmę: Senovėje yra buvę visų trijų asmenų enklitiniai įvardžiai mi, ti, si LKGII186. Daug dažniau senuosiuose raštuose ir tautosakoje formos mi, ti (m, t) vartojamos suaugusios su veiksmažodžiais LKGII186. Klausyk, tau kalbu aš, Dievas tavo, jog ti nebrasiu nei kaltysiu tavęs VoL77. Dėkavojame ti MKr33. Nesistebėk, jog ti pasakiau SE135. Kad ti pažintų žmones KN218.